Jei nerimaujate, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Natūralu jausti gėdą ir nerimą, tačiau svarbu neleisti, kad jausmai atgrasytų jus nuo kreipimosi į medikus.
Šeimos gydytojo kontrolė – šlapimas ir kraujas
Tikėtina, kad jūsų šeimos gydytojas norės atlikti šlapimo tyrimą, kad įsitikintų, jog jūsų šlapinimosi problemos nėra susijusios su infekcija. Šlapimo tyrimas gali padėti atmesti cukrinio diabeto diagnozę. Kraujo tyrimai taip pat turi būti atlikti, siekiant įvertinti jūsų inkstų funkciją.
Digitalinis-rektalinis tyrimas
Jūsų šeimos gydytojas arba urologas atliks digitalinį-rektalinį tyrimą (DRT), kad patikrintų, ar jūsų prostata nepadidėjusi, ar nėra kietų, pakitusių prostatos sričių. Gydytojas bus kiek įmanoma švelnesnis ir atliks šį tyrimą apsimovęs pirštinėmis, lubrikantu suteptu pirštu. Šis tyrimas užtrunka keletą minučių ir gali būti nemalonus, dažniausiai jis neskausmingas.
Jūsų urologas – ko tikėtis?
Digitalinis-rektalinis tyrimas yra mažiau informatyvus nei PSA kiekio kraujo tyrimas nustatant prostatos vėžį, tačiau kartais gali padėti įtarti vėžį vyrams, kurių PSA kiekis normalus.
Kai kurie šeimos gydytojai gali atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą prieš nukreipdami pacientą pas specialistą (urologą), kiti – pageidauja, kad PSA tyrimą atliktų urologas. PSA yra prostatos liaukos gaminamas baltymas, kurį gamina tiek normalios, tiek vėžinės ląstelės. PSA kiekis įprastai padidėja esant bet kokioms sveikatos būklėms susijusioms su prostata.
Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija)
Jums taip pat gali būti paskirtas šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija), kurio metu pacientas šlapinasi į aparatą, siekiant išmatuoti šlapimo srovės greitį. Šiam tyrimui reikia pilnos šlapimo pūslės. Kadangi prostata yra arti vamzdelio (šlaplės), kuriuo teka šlapimas, prostatos padidėjimas gali lemti šlapimo srovės greičio sumažėjimą.
Suprasti PSA tyrimą
PSA tyrimas yra naudingas nustatant galimą problemą, tačiau jis pats savaime nėra pakankamai tikslus (medicininis terminas yra „specifinis“), siekiant patvirtinti prostatos vėžio diagnozę. Prieš nuspręsdami atlikti tyrimą, turite suprasti tiek galimą šio tyrimo naudą, tiek žalą. (daugiau)
Jei prostatos vėžys nustatomas atliekant PSA tyrimą ar DRT, galime daryti prielaidą, jog jūsų vėžys greičiausiai bus ankstyvos, lengviau gydomos stadijos.
Nenormalus PSA kiekis, reikalaujantis detalesnio paciento ištyrimo, įprastai apibrėžiamas kaip 3–4 ng/ml ar didesnis. Nepaisant to, kai kurie prostatos vėžio atvejai gali būti nustatomi, kai PSA kiekis yra mažesnis nei 4 ng/ml ir ligos simptomatika minimali arba visiškai nepasireiškusi.
Gydytojai turi nuspręsti, ar ankstyvos stadijos prostatos vėžys, nustatytas atliekant PSA tyrimą, gali būti pavojingas gyvybei, ar pacientui gali būti taikomas aktyvus stebėjimas, neatliekant detalesnio ištyrimo. Tokiu atveju siekdamas įvertinti ligos riziką jūsų urologas gali pasinaudoti 5-ąja prostatos vėžio rizikos skaičiuokle.
Transrektalinis ultragarso tyrimas (TRUG)
Ultragarso tyrimo (echoskopijos) metu, naudojant garso bangas, ekrane vizualizuojama jūsų prostata, tyrimo metu nustatomas jūsų prostatos dydis (medicininis terminas – „tūris“). Jei jūsų prostata yra didesnė, nei turėtų būti pagal jūsų amžių, tai gali būti ne vėžinė būklė, vadinama gerybine prostatos hiperplazija (GPH). Po šlapimo srovės tyrimo (urofloumetrijos) gali būti atliekama šlapimo pūslės echoskopija, siekiant įvertinit, ar šlapimo pūslė po pasišlapinimo visiškai ištuštėja. Šio tyrimo metu gautą informaciją gydytojas gali panaudoti skaičiuodamas riziką 3-iąja prostatos vėžio rizikos skaičiuokle.
Atlikus šiuos tyrimus, jūsų urologas turi nuspręsti, ar jums reikia atlikti biopsiją – tyrimą, kurio metu paimami prostatos audinio mėginiai mikroskopiniam ištyrimui.
Prostatos biopsija ir rizikos įvertinimas
Penkios rizikos skaičiuoklės, kuriomis jūsų gydytojas gali naudotis, padės tiksliau įvertinti jūsų riziką. Jei jūsų prostatos vėžio rizika yra didelė, rekomenduojame sutikti atlikti prostatos biopsiją, naudojantis rizikos skaičiuoklėmis nustatoma, kad jūsų rizika susirgti agresyviu vėžiu yra maža, prostatos biopsiją galima atidėti ar iš vis jos neatlikti, jei PSA tyrimas jums bus atliekamas reguliariai.
Europos atsitiktinių imčių prostatos vėžio profilaktinės patikros tyrimo (ERSPC) rezultatai rodo, kad PSA tyrimo naudojimas prostatos vėžio profilaktinei patikrai gali sumažinti 55–70 metų vyrų mirties nuo šios ligos tikimybę iki 30%. Kiti ERSPC tyrimo duomenys rodo, kad daugumos vyrų, kuriems nustatytas prostatos vėžys ir kurių PSA kiekis kraujyje yra mažesnis, liga yra neagresyvi.
Biopsija
Biopsija atliekama naudojant ultragarsinį daviklį, kuriuo per tiesiąją žarną vizualizuojama prostata. Šio tyrimo metu galite jausti diskomfortą ar net skausmą, todėl galite paprašyti gydytojo naudoti vietinį anestetiką.
Įprastai biopsijos metu paimami aštuoni ar daugiau mėginių, tai priklauso nuo jūsų prostatos padidėjimo. Vėliau šlapime ar spermoje galite pastebėti nedidelį kiekį kraujo. Po biopsijos kai kuriems pacientams gali pasireikšti karščiavimas. Labai retais atvejais dėl karščiavimo ar kraujavimo pacientus gali tekti hospitalizuoti, taip nutikti gali 5-6 iš 1000 vyrų.
Prostatos MRT kaip diagnostikos priemonė
Be auksinio prostatos vėžio diagnostikos standarto – transrektalinio ultragarso tyrimo (TRUG) ir sisteminės prostatos biopsijos (SBx), multiparametrinė magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra vienas iš perspektyviausių prostatos vėžio nustatymo metodų. MRT metu prostata vizualizuojama detaliau, todėl šis tyrimas gydytojui padeda geriau įvertinti įtartiną prostatos sritį nei tik echoskopijos metu. Jei po ankstesnės neigiamos sisteminės prostatos biopsijos jūsų gydytojas ir toliau įtaria prostatos vėžį, jis gali nuspręsti atlikti prostatos MRT. Tyrimo trukmė apie 30 minučių. Radiologas interpretuos vaizdus ir kartu su urologu nuspręs, ar tikslinga atlikti pritaikomąją prostatos biopsiją.
Naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad MRT atliekamas prieš prostatos biopsiją yra itin svarbus nustatant prostatos vėžį. Pritaikomoji prostatos biopsija naudojant MRT vaizdus, palyginti su transrektaline biopsija, 1,56 karto padidino reikšmingo prostatos vėžio nustatymą vyrams, kurių biopsija prieš tai buvo neigiama. Taigi, atliekant MRT ir pritaikomąją prostatos biopsiją, o ne transrektalinę biopsiją, teoriškai a) sumažėtų vyrų, kuriems atliekama prostatos biopsija, skaičius, b) biopsija būtų atliekama proporciškai dažniau vyrams, kurie serga kliniškai reikšmingu prostatos vėžiu c) mažiau vyrų būtų diagnozuojamas kliniškai nereikšmingas prostatos vėžys. Vis gi taikant šį metodą 13% reikšmingų vėžio atvejų yra nenustatomi. Nepaisant to, atlikus transrektalinę biopsiją rekomenduojama atlikti MRT ir pritaikomąją prostatos biopsiją.